Angliška aguona ‘Shirley’ – istorinės įvairių spalvų aguonų veislės sėklos

Papaver rhoeas ‘Shirley’

Lengvi, beveik šilkiniai balti, švelniai rožiniai, lašišiniai, abrikosų, rausvi ir karmino atspalvių žiedai – ‘Shirley’ aguonų lysvėje sunku rasti du visiškai vienodus žiedus. Vieni visai paprasti, kiti pilnaviduriškesni, šviesiais krašteliais, švelniais spalvų perėjimais ar netikėtais atspalvių deriniais.

Tai aguona žmonėms, kuriems patinka šiek tiek laisvesnis sodas ir malonumas stebėti, kas išauga iš kiekvienos mažytės sėklelės. ‘Shirley’ gražiai atrodo kaimiškuose soduose, natūraliuose gėlynuose ir pievų tipo želdiniuose, tačiau ją galima auginti ir dideliuose vazonuose bei terasoje.

Istorija, prasidėjusi nuo vienos neįprastos aguonos

‘Shirley’ aguonų istorija prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje Anglijoje, Shirley vietovėje netoli Londono. Anglų dvasininkas ir aistringas sodininkas William Wilks tarp įprastų raudonų laukinių aguonų pastebėjo neįprastą žiedą baltu krašteliu.

Jis surinko šios aguonos sėklas ir kitais metais toliau augino jos palikuonis, kiekvieną kartą sėkloms atrinkdamas augalus su įdomiausiais žiedais. Bėgant metams atranka suteikė vis didesnę spalvų įvairovę. Šalia raudonų žiedų atsirado švelniai rožinių, beveik baltų, lašišinių, abrikosų ir kitų atspalvių žiedų, taip pat su neįprastais spalvų perėjimais ir šviesiais krašteliais.

Taip iš vienos atsitiktinai pastebėtos laukinės aguonos per kelias kartas atsirado ‘Shirley’ aguonos, kurias pažįstame šiandien.

Būtent dėl tokios kilmės, auginant ‘Shirley’ iš sėklų, nereikėtų tikėtis visiškai vienodų žiedų. Jų įvairovė yra ypatingo šių aguonų charakterio dalis.

Pabandykite patys tapti selekcininkais

Su ‘Shirley’ aguonomis galima ne tik sukurti gražų gėlyną, bet ir šiek tiek išbandyti save selekcininko vaidmenyje.

Jeigu kurio nors žiedo spalva ypač patinka, leiskite būtent tai aguonai suformuoti sėklų dėžutes ir joms visiškai subręsti. Sėklas galima surinkti atskirai ir kitais metais vėl pasėti, o tuomet dar kartą atrinkti gražiausius augalus.

Taip galima eksperimentuoti kelias kartas – atrinkti, pavyzdžiui, švelniausius pudros rausvumo, beveik baltus, abrikosų spalvos ar tamsesnius rausvus žiedus ir pamažu kurti savo mėgstamiausių spalvų atranką.

Žinoma, šiame žaidime kartu su sodininku dalyvauja ir gamta. Aguonos kryžmiškai apsidulkina, todėl iš surinktų sėklų ne visada išaugs tiksli motininio augalo kopija. Gali atsirasti ir visiškai naujų spalvų derinių. Būtent todėl sėklų rinkimas ir pakartotinė atranka gali tapti įdomiu kelerius metus trunkančiu eksperimentu.

Lengva, graži ir grakšti gėlė natūraliam sodui

‘Shirley’ yra vienmetė dirvinės aguonos forma. Augalai paprastai užauga maždaug 50–80 cm aukščio ir ant liaunų stiebų suformuoja lengvus, subtilius žiedus. Priklausomai nuo konkretaus augalo, žiedai gali būti paprasti arba pilnaviduriškesni.

Gražiausiai jos atrodo nedidelėmis grupėmis, kuriose skirtingos spalvos susimaišo tarpusavyje. Vėjyje subtilūs žiedai juda ir sukuria lengvą, natūralų įspūdį, labai besiskiriantį nuo griežtai suformuoto gėlyno.

Sėkite ten, kur aguonos ir augs

‘Shirley’ geriausia sėti tiesiai ten, kur jai numatyta augti. Aguonos suformuoja liemeninę šaknį, todėl nemėgsta persodinimo.

Sėklos yra labai smulkios. Jos išbarstomos ant paruošto dirvožemio paviršiaus, lengvai prispaudžiamos ir neužberiamos storu žemės sluoksniu. Dygimo metu svarbu neleisti dirvos paviršiui visiškai išdžiūti.

Kai daigeliai sudygsta ir šiek tiek paauga, pernelyg tankų pasėlį reikia išretinti. Kai augalams pakanka vietos, jie suformuoja stipresnius stiebus ir daugiau žiedų.

Aguonos geriausiai jaučiasi saulėtoje vietoje ir purioje, gerai drenuotoje dirvoje. Labai derlinga ir gausiai tręšiama žemė joms nereikalinga.

‘Shirley’ aguonoms patinka vėsa

‘Shirley’ galima sėti tiek rudenį, tiek anksti pavasarį. Rudenį pasėtos sėklos peržiemoja dirvoje ir pradeda augti, kai tik pavasarį susidaro tinkamos sąlygos. Tokie augalai dažnai pražysta anksčiau.

Pavasarį galima sėti labai anksti, kai tik galima paruošti dirvą. Pavasarį nereikia laukti šilumos – aguonoms patinka vėsios augimo sąlygos tiek pavasarį, tiek rudenį.

Būtent vidutiniškai vėsiu oru jos jaučiasi labai gerai, o žiedai nenuvysta taip greitai kaip per didelius karščius. Todėl šios aguonos ypač tinka Šiaurės Europos ir kitų regionų sodams, kur vasaros būna vidutiniškai šiltos ir vėsios.

Karštu ir sausu oru žydėjimas gali būti trumpesnis, todėl Pietų Europoje ypač vertinga ankstyva sėja, kad augalai spėtų pasinaudoti vėsesniu pavasario ir vasaros pradžios laikotarpiu.

Maža gudrybė ilgesniam žydėjimui

Vienas ‘Shirley’ augalas nežydės visą vasarą, tačiau aguonų gėlyną galima sukurti taip, kad vieną augalų grupę pakeistų kita.

Dalį sėklų galima pasėti rudenį, kitą dalį – anksti pavasarį, o vėliau sėti dar kelis kartus maždaug 2–3 savaičių intervalais.

Kol pirmosios aguonos jau žydi, vėliau pasėtos dar tik ruošiasi žydėti. Taip žydėjimo laiką galima gerokai pratęsti.

Nužydėjusių žiedų pašalinimas taip pat gali pratęsti žydėjimą. Tačiau jei norite surinkti sėklų arba leisti aguonoms pačioms pasisėti, dalį sėklų dėžučių reikia palikti visiškai subręsti.

Leiskite joms sugrįžti kitais metais

Nors ‘Shirley’ yra vienmetė, tinkamoje vietoje ji gali tapti gėle, kuri sode pasirodo vėl ir vėl.

Jeigu sėklų dėžutėms leidžiama subręsti, sėklos išbyra ant žemės ir kitą pavasarį gali sudygti savaime. Dalis sėklų dirvoje gali išlikti ilgiau ir sulaukti momento, kai susidarys tinkamos sąlygos.

Todėl vietos, kurioje anksčiau augo aguonos, pavasarį nereikėtų pernelyg kruopščiai perkasti ar ravėti. Tarp augalų, kurie atrodo kaip piktžolės, gali būti ir nauja aguonų karta.

Savaiminei sėjai taip pat netinka storas mulčio sluoksnis. Smulkioms sėkloms daug geriau tinka atviras arba lengvai supurentas dirvos paviršius.

Savaime pasisėjusios aguonos laikui bėgant taip pat gali keistis. Vieną vasarą gali vyrauti šviesiai rausvi žiedai, kitą – atsirasti daugiau baltų, abrikosų spalvos ar ryškesnių atspalvių. Jei tokia įvairovė patinka, galima tiesiog leisti aguonoms gyventi savo gyvenimą. Jei norisi tam tikros spalvų krypties, gražiausių augalų sėklas galima surinkti ir pasėti atskirai.

‘Shirley’ aguonų auginimas vazonuose

‘Shirley’ skirta ne tik gėlynams. Ją galima auginti ir dideliuose vazonuose bei gilesniuose terasos loveliuose.

Geriausia pasirinkti bent maždaug 25–30 cm gylio indą su geromis drenažo angomis. Sėklos sėjamos iš karto į tą vazoną, kuriame aguonos augs, kad vėliau nereikėtų trikdyti jų šaknų.

Vazonuose auginamų aguonų drėgmę reikia stebėti ypač atidžiai. Vasarą dirva induose išdžiūsta daug greičiau nei sode, tačiau nuolat šlapias substratas aguonoms taip pat nepatinka.

Didelis molinis vazonas su įvairių spalvų ‘Shirley’ aguonomis gali tapti labai gražiu terasos ar kiemo akcentu.

Ko geriau nedaryti su ‘Shirley’ aguonomis

Dažniausia klaida – sėklas pasėti per giliai. Jos labai smulkios, todėl turi būti prie pat dirvos paviršiaus.

Taip pat nereikėtų auginti aguonų kaip įprastų gėlių daigų ir vėliau jų persodinti. Daug patikimiau iš karto sėti į nuolatinę augimo vietą.

Pernelyg tankus pasėlis suformuoja silpnus, ištįsusius augalus. O per gausus tręšimas, ypač azotu, gali duoti daug žaliosios masės, bet mažiau žiedų.

Aguonos prastai jausis sunkioje, nuolat šlapioje dirvoje ir labai pavėsingoje vietoje. Joms daug labiau patinka saulė, oras ir dirva, kurioje nesikaupia vandens perteklius.

Jeigu norite savaiminės sėjos, dar viena klaida – po žydėjimo nupjauti visiškai visas sėklų dėžutes. Palikite keletą ir leiskite sėkloms visiškai subręsti.

Sodas, kuris neprivalo būti tobulas

‘Shirley’ nėra gėlė, kurią reikia nuolat prižiūrėti. Kartais geriausia, ką jai galima padaryti, – pasėti tinkamoje vietoje ir po to palikti ramybėje.

Leidžiant daliai sėklų subręsti ir išbyrėti, bėgant metams vienoje sodo vietoje gali susiformuoti maža, graži aguonų pievelė. Tačiau atrenkant ir išsaugant būtent labiausiai patikusių žiedų sėklas, šį atsitiktinumą galima paversti įdomiu eksperimentu.

Galbūt po kelerių metų sode jau augs visiškai sava ‘Shirley’ spalvų atranka.

Sėklų pakuotėje: 10 vnt.

Autorius: Heart Garden Studio