Lapiniai kopūstai. Sėklos.

Lapiniai kopūstai. Sėklos.

Sveikas ir įdomus kopūstas, kuris puikiai tiks ir į gėlyną, ir tarp daržovių. Lapiniai kopūstai susideda tik iš lapų, kurių krašteliai dažniausiai gražūs. Galima auginti ir kaip maistinį augalą, ir kaip dekoratyvinį augalą lysvėse grupiniuose želdiniuose arba kaip pavienį augalą. Kopūstai sode ir lysvėje išlaiko savo grožį net ir po šalnų, ir net žiemą. Labai skanu elniams ir kitiems miško gyvūnams.

Kopūstai (kale, keil) savo sudėtimi pranašesni už špinatus. Jame daugiau geležies nei mėsoje, daugiau kalcio nei piene. Jame taip pat yra nesočiųjų riebalų rūgščių omega-3 ir kitų vertingų medžiagų. Kopūstuose taip pat yra sulforafano – medžiagos, kuri apsaugo organizmą nuo navikų.

Lapiniai kopūstai auginami kaip ir įprasti kopūstai. Viršūnė auga visą laiką, o lapai valgomi iki šalnų. Ir net šiltą žiemą jie išlaiko gražius lapus.

Kopūstai sėjami anksti pavasarį. Gegužės pradžioje jas galima drąsiai sodinti į sodą, nes nebijo šalnų.

Kopūstams renkami apatiniai lapai, leidžiantys toliau augti viršūnėms. Vėlyvą rudenį, kai būna mažiau šviesos, kopūstų apatiniai lapai pradeda nykti, tačiau jis toliau auga.

Kopūstai tinka traškučiams, sriuboms, salotoms, pesto, blynams, omletams gaminti. Prieš naudodami žaliuose kokteiliuose, troškiniuose, keletą minučių blanširuokite lapus. Šviežioms salotoms nupjaunama arba nuplėšiama nuo stiebų žalioji lapų dalis, nes jos kartūs. Prieš naudojant, lapelius rekomenduojama suraukti rankose, kol jie patamsės – tada jie bus minkštesni ir vertingesni.

Lapiniai kopūstai yra aukšti (80 cm), lapais garbanoti, ypač atsparūs šalčiui, didelio derlingumo.

Galima sėti nuo gegužės iki birželio, saulėtoje vietoje, iš karto į 2–3 cm gylio lysvę. Tada išretinkite, palikdami apie 50 cm tarpus.

Sėklos pakuotėje po 5 vnt.