Raudonasis ąžuolas. Holmo ąžuolas. Kanados ąžuolas. Šiaurinis ąžuolas. Quercus rubra.. Sėklos.

~~€0.85~~ €0.45

Išparduota

Laukinėje gamtoje daugiametis bukų šeimos medis auga Šiaurės Amerikoje,

Žiemą atsparus, pas mus gali užaugti iki 25 m aukščio, Šiaurės Amerikoje – net 40 metrų. Medis yra lieknas stačias, kiaušinio formos arba suapvalinta vainiku, kamienas padengtas plona, lygia, pilka žieve, kuri senuose medžiuose trūkinėja.

Ąžuolas turi gerai išvystytą, giliai augančią šaknų sistemą, lapai – giliai suskilę, ploni, blizgantys, 15–25 cm stambūs, žydint rausvi, vasarą tamsiai žali, bet rudenį prieš nukritę jauni medžiai ryškiai raudoni, seni – rūdžių rudi.

Raudonasis ąžuolas mėgsta šviesą, bet lengvai pakenčia šoninį pavėsį – tai reiškia, kad jis gali augti tarp kitų medžių, jei tik jo lapija apšviesta iš viršaus.

Atsparus vėjui, nereiklus derlingai žemei, gerai auga rūgščioje dirvoje, nemėgsta kalkingų ir drėgnų vietų.

Atsparus kenkėjams ir ligoms, įskaitant miltligę, kuri pažeidžia paprastąjį ąžuolą.

Raudonojo ąžuolo žievė ir lapai tradiciškai naudojami medicinoje – užpilams ir nuovirams gaminti, taip pat kaip homeopatinis vaistas. Šios augalo dalys turi priešuždegiminį poveikį, juo gydomas viduriavimas, egzema, dantenų uždegimas, venų varikozė, kepenų ir blužnies ligos. Protingai naudojant jauna ąžuolo žievė gerina kraujotaką, organizmo savijautą, didina imunitetą. Vaistams gaminti naudojami raudonojo ąžuolo lapai, žievė, jaunos šakelės. Lapai skinami gegužės viduryje, šakelės ir žievė – sulos periodu. Gilės džiovinamos skersvėjyje ir pavėsyje. Tinkamai laikant, ąžuolo žievė savo gydomųjų savybių nepraranda penkerius metus, lapai – metus.

Sėja. Ąžuolo giles galima sodinti rudenį, į vazonus ir be problemų palikti lauke. Pagrindinė gero daigumo kliūtis yra sausa dirva, taip pat per didelė drėgmė. Graužikai ir kiti gyviai, kuriems gilės yra delikatesas. Žiemą giles verta uždengti agrotinklu ar kokiu kitu tinklu nuo graužikų.

Sėklos pakuotėje po 3 vnt.